|
Lietuvos
regioninių
tyrimų
institutas |
Lietuvos
regioninių
tyrimų
institutas |
|
Publikacijos, pranešimai Kauno
diena,
2001m.
rugpjūčio
16d. Europos iždo pamokos bus skausmingos tik nemokšoms Kauno įmonėms gauti pinigų iš ES fondų trukdo pasenusios technologijos ir žinių stoka Marius JOKŪBAITIS Tam, kad Kauną pasiektų Europos Sąjungos (ES) lėšos, reikia įrodyti, kad mūsų problemos yra aktualios ir Senajam žemynui. Neigiamą įtaką daro ne tik valdžios kaita, bet ir nemokėjimas kurti projektus, pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas. Žaidžia skirtingomis taisyklėmis Pramonės konkurentabilumui, ūkio augimui, socialinei plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui skirta ES finansuojama programa 5FP skatina inovacijas, padeda Europos plėtrai. Fondo lėšomis, pateikus savo projektus, gali naudotis ir Kauno įmonės. Tačiau komiteto, kuruojančio šią programą, atstovas Lietuvoje prof. habil. dr. Valentinas Snitka yra smarkiai nusivylęs lietuvių verslininkų galimybėmis kurti projektus ir dėl fondo lėšų konkuruoti su kaimynais. "Lietuvoje daug kas nesuvokia, kas yra tos europietiškos programos, koks jų tikslas. Mes nesuvokiame žaidimo esmės, ES ir mes žaidžiama skirtingomis taisyklėmis", - skepticizmo neslėpė ES Mokslo ir technologijų komiteto narys V.Snitka. Specialistas įsitikinęs, jog Lietuvos, neišskiriant ir Kauno, institucijų dalyvavimas Europos fonduose kol kas yra nesėkmingas. Jo žiniomis, praėjusiais metais nesugebėta paimti milijoninių sumų. Komiteto narys pastebėjo, jog estai jau išmoko naudotis programų teikiamais privalumais. Inovacijų ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių skatinimo programoje, kurią kuruoja pašnekovas, dalyvavo 13 projektų, iš kurių konkursą įveikė tik keturi. Programos vykdymo metu įmonėms teikiamos informacijos paslaugos, renkami duomenys apie inovacijas, analizuojamos plėtros tendencijos, nagrinėjamos valdymo sistemos ir kt. Daug ką atbaido tai, kad pusę projektui reikalingų lėšų turi skirti pati įmonė. Kaip vieną iš sėkmės pavyzdžių V.Snitka nurodė "Kautros" bendrovę, kuriai pavyko sukurti keletą finansuojamų projektų. Kai kurios Kauno mokslo įstaigos ir institutai sėkmingai dalyvauja "Gyvenimo kokybės bei gyvųjų išteklių naudojimo" programoje. Jos įgyvendinimo tikslas - kuo racionaliau naudoti gyvenimiškuosius išteklius, gerinant gyvenimo sąlygas ir kokybę. Tai apima Europos politiką biotechnologijos, medicinos, maisto, žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės, sveikatos ir aplinkos srityse. "Tačiau institucijoms reikia įrodyti, kuo jų projektai bus naudingi ES", - pastebėjo programos atstovė informacijai Lietuvoje dr. Aušra Vektarienė. Pasak jos, Kaunas šioje programoje nėra atsilikėlis. Trukdo žlunganti pramonė "Aš kaip tik pagal Vyriausybės užsakymą analizuoju, kodėl mums nesiseka gauti pinigų iš ES fondų, bandau rasti to priežastis", - pasakojo V.Snitka. Jis neabejoja, kad Kaunas gali daugiau gauti lėšų nei iki šiol gauna iš įvairių fondų už rengiamus projektus. Anot jo, senesnės įmonės sunkiai begali kurti dėmesio vertus projektus. "Daugumos mūsų įmonių technologijos yra sukurtos prieš 10-15 metų, Kauno apdirbamosios pramonės įmonių technologiniai parkai yra sukurti senu žinių pagrindu. Todėl žiūrint iš europinio taško senesnės įmonės nedaug turi galimybių "įsipaišyti" į Europos fondų glėbį", - vardijo priežastis V.Snitka. Dirbančios su naujomis technologijomis dažnai būna vienintelės Lietuvos atstovės. Kauno įmonėms, prieš siekiant dalyvauti projektų kūrimo varžybose, derėtų susimąstyti, ar jie domins partnerius Vakaruose, nes be jų sunku ką nors išpešti. Pašnekovas nelaiko reikšmingu ir gelbėjimosi ratu vadinamo eksporto. "Nors šalies pramonė ir giriasi augančiu eksportu, tačiau iš esmės ji yra žlunganti", - įspėjo ES komiteto narys. Darbo našumas Lietuvoje, jo žiniomis, yra 15-20 proc. mažesnis nei Vakarų Europoje. Lietuvos regioninių tyrimų instituto specialisto Algimanto Venckaus nuomone, problema slypi nore ir žinojime, kaip būtų galima tuos pinigus panaudoti, nes galimybės dar nėra išsemtos. Jo teigimu, svarbus ir vietinės valdžios prisidėjimas prie ES finansavimo. "Įvertinus dabartinę valstybės finansų būklę ir Vyriausybės programas, tai labai abejotina", - apgailestavo specialistas. Tačiau svarbiausia, jo manymu, yra pirminė iniciatyva ruošiant projektinius pasiūlymus ir fondams įrodant, jog ta ar kita problema yra svarbi šaliai ir Europai. Panašiai dėstė ir V.Snitka. "Reikia įrodyti Europai, kad Kauno problemų sprendimas yra naudingas ir jai pačiai, o tai, kad projektų mažoka, tik rodo, jog mums dar trūksta fantazijos, kvalifikacijos kurti projektus", - sakė jis. "Visos valdžios pertvarkos nieko gero neduoda bandant gauti lėšų iš ES fondų", - įsitikinęs Kauno apskrities Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vadovas V.Pukas. Jo žiniomis, Kaunui pavyko įtikinti ES skirti lėšų transporto sistemai sutvarkyti, taip pat bus bandoma sujungti "Via Baltica" automagistralę su M.K.Čiurlionio tiltu už Phare pinigus, 38 mln. eurų skirta Ramučių, Karmėlavos ir Garliavos vandenvalos sistemai tvarkyti. Klaipėdos biurokratai išmintingesni PHARE 2000 investicinė programa Lietuvai sudaro 18 mln. eurų kasmet 2000-2002 m. laikotarpiui. Lėšų skyrimas tolimesniam laikotarpiui priklausys nuo to, kaip Europos Komisija vertins PHARE 2000 administravimą Lietuvoje per pirmuosius trejus metus. Dėl įvairių politinių aplinkybių PHARE 2000 buvo skirta ribota lėšų suma, kuri negali būti paskirstoma visiems šalies regionams. Todėl PHARE 2000 parama rekomenduota skirti atskiriems regionams - tuo siekiant užtikrinti didesnį lėšų panaudojimo efektą. Tačiau tokia nuostata netaikoma SAPARD ir ISPA fonduose. Atsižvelgdamas į pagrindinius Europos Sąjungos valstybėms taikomus rodiklius - BVP vienam gyventojui ir nedarbo lygį, Nacionalinis plėtros komitetas rekomendavo paramą koncentruoti į Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskritis. Utenos apskritis įtraukta dėl jame esančios Ignalinos AE, Klaipėdos - kad joje yra sąlyginai dideli administraciniai gebėjimai vykdyti projektų įgyvendinimo priežiūrą ir įvertinimą. Marijampolės ir Tauragės apskritys buvo rekomenduotos atsižvelgiant į tai, kad jų pagrindiniai rodikliai - BVP vienam gyventojui ir nedarbo lygis yra žemi. "Kaunas viską turėjo daryti savo lėšomis, kai kitiems regionams Phare nepašykštėjo lėšų", - guodėsi V.Pukas. "Klaipėdiškiai turi didesnės patirties, nes pirmiausiai jiems leista dalyvauti ES Mažųjų projektų fondo veikloje", - teigė Nacionalinės regionų plėtros agentūros programų vadovė Renata Padelevičiūtė. Klaipėda iki šiol pirmauja Lietuvos kontekste kurdama sėkmingus projektus. Uostamiesčio projektų kūrėjai daugiausiai pateikia siūlymų. Šiuo metu minėtas fondas finansuoja keturis Kauno regiono institucijų pateiktus projektus. Iš viso jų yra 21. Kasmet Lietuvai skiriama vienas milijonas eurų šio fondo projektams paremti. Fondas finansuoja daug sričių - nuo kultūros iki ekonominės plėtros. Kauno savivaldybė su Odensės miesto valdžia yra parengusios kelis projektus, kurie laimėjo ES finansavimą, pabėgėlių integravimo ir inovacijų turizmo srityje sistemose. Taip pat finansuojamas poilsio parko steigimas Domeikavoje. Skatins smulkųjį verslą Įgyvendinus programą minėtuose regionuose tikimasi lengvesnio naujų verslo įmonių kūrimo, Verslo aplinkos pagerėjimas, beje, jau akivaizdus Klaipėdoje. Taip pat minimas bendradarbiavimas tarp smulkaus ir vidutinio verslo ir stambių įmonių. Skiriamos sumos liudija apie to regiono jautriąsias vietas. Pavyzdžiui, užimtumo fondo steigimui ir jo programų bendrajam finansavimui Utenos regione skiriama 4,8 mln. litų. Už panašių programų įgyvendinimą Marijampolės regione skiriama 4,6 mln. litų, Klaipėdoje - 2,12 mln. litų. Uostamiestyje nedarbo lygis šiuo metu siekia 10,4 proc., tačiau Kaune - procentu mažiau. Fondas numato skatinti investicijas, moterų užimtumo centrų įsteigimą, tačiau lėšos aplenks Kauno sritį. Labiausiai tikėtina, kad tokia situacija laikina, ir ateityje, pereinant prie "tikrųjų" ES struktūrinių fondų, sprendimus dėl investicinių prioritetų paskirstymo pagal regionus turės priimti pačios Lietuvos valdžios institucijos. Pasak fondo administratorių, pati šalis turi nuspręsti, kurie regionai yra jautriausi. Šiuo metu labiausiai atsilikusių Lietuvos regionų gretose yra Tauragės, Marijampolės, Alytaus, Šiaulių, Telšių, Utenos apskritys. "Bendradarbiavimo abipus sienos" programos naudą vėlgi pirmieji pajuto klaipėdiškiai. Programos pirminis tikslas buvo Baltijos jūros aplinkos valymas ir transporto bei komunikacinių ryšių su ES narėmis plėtra. Vėliau nutarta skirti paramą mažiau išsivysčiusiems ne pajūrio regionams, į kurių gretas pateko ir Kauno apskritis. Apskritis lieka šešėliu Kaunas Europos kontekste pasižymi kaip besiformuojantis stambus transporto mazgas, kur kertasi įvairaus transporto srautai. Nors būdama transporto centru, Kauno apskritis Lietuvos mastu lieka sostinės ir Klaipėdos šešėliu. Kaip teigia Lietuvos regioninių tyrimų instituto specialistas Algimantas Venckus, ekonominiai objektai, dominantys Kauno miestą, yra jau žinomi iš seniau: laisvoji ekonominė zona (LEZ), Karmėlavos oro uostas, europinio standarto geležinkelis. LEZ šiais metais numatyta skirti 1,1 mln.litų (išorės infrastruktūros kūrimui). Karmėlavos oro uostas ateityje gali tapti multimodalinio transporto terminalo dalimi. Be to, šis uostas yra stambiausias krovinių oro uostas Lietuvoje. Rokelių geležinkelio perkrovimo stotyje ateityje turėtų sueiti dviejų standartų geležinkeliai: įprasto Lietuvoje vėžės pločio ir europinio standarto, kuris bus nutiestas nuo Lietuvos iki Lenkijos sienos. Šis terminalas turėtų žymiai paveikti pietinės apskrities dalies plėtrą. Prie Rokelių terminalo atsirastų sandėlių ūkis, geležinkelio depai, aptarnavimo ir logistikos centrai. Ūkio ministro įsakymu, pasirašytu šių metų balandžio 30 d., patvirtintas priemonių planas, kuriame numatoma paspartinti I ir IX transporto koridorių mazgo Kaune projekto įgyvendinimą. "Tai ypač svarbu suprantant, jog pagrindiniai tranzitiniai srautai kelių transportu per Lietuvos teritoriją tenka Via Baltica keliui. Nuo 1997 m. jie išaugo daugiau nei 2,5 karto", - sakė A.Venckus. Per 2000 m. pirmą pusmetį tranzitiniai pervežimai Lietuvos teritorija kelių transportu pasiekė 2,2 mln. tonų, t.y. 19,3 proc. daugiau nei per atitinkamą 1999 m. laikotarpį. Apie šiuos grandiozinius planus yra girdėjęs kone kiekvienas kaunietis, tačiau ar bus prašoma ES lėšų jiems vykdyti, kol kas dar neaišku. "Transporto infrastruktūrai plėsti galima būtų panaudoti ISPA lėšas, o dėl kitų sričių sunku pasakyti", - svarstė Regioninių tyrimų instituto specialistas. |
